• Edwin Lemke

8 efektyviausi smegenų tyrimais pagrįsti mokymosi patarimai

Nėra nei vieno mokslinio tyrimo, kuris įrodytų, kad smegenims palankūs principai yra geriausias būdas pateikti informaciją. Tačiau yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų jūsų pasirinktą teoriją ir galbūt jūs kai kuriuos iš tų dalykų darote manydami, kad jie veikia.


Čia pateikiami keleto tyrimų pavyzdžiai ir pavieniai pastebėjimai, kurie gali tikti jūsų mokymų stiliui ir asmeniniams poreikiams, raginu jais naudotis.



Sužadinti smalsumą

Atrodo, kad su nujaučiamu atpildu susijusią smegenų dalį sužadina smalsumas.

Taigi, jei žmonės gauna atlygį už smalsumą ir geriau įsimena dalykus, atrodo reikėtų stengtis kiek galima labiau sužadinti smalsumą. Tai reiškia, kad galime naudoti stebinančią informaciją arba netikėtas metaforas, kad atkreiptumėte dėmesį į temą.

Arba galite sukurti intrigą papasakodami istoriją, kurioje pagrindinė informacija atskleidžiama tik pabaigoje.

Eksperimentuokite ir pradėkite užduotį ar veiklą neaiškindami, kodėl tai darote. Tai gali gerokai sustiprinti mokymosi atmintį.


Duokite teigiamus nurodymus

Neigiami nurodymai, pvz., „netaikykite šio metodo“, skatina susidomėjimą taikyti metodą. Taigi, gaunate priešingą rezultatą, nei siekėte.

Duodami nurodymus sakykite žmonėms, ką jie turi daryti, o ne tai, ko nedaryti. Nes tuomet prieš žmonėms ateinant į susitikimą su jumis, jūsų pamokas ar seminarus arba kai jau jie išeina galite nesąmoningai siųsti žinutes, kurios visiškai prieštarauja tam, ko ketinate juos išmokyti.

Konstruktyviai pasiruoškite siųsti teigiamas esmines žinutes.


Burkite socialines grupes

Socialinės sąlygos įvairiai veikia mūsų smegenis. Tiesą sakant, prastos socialinės sąlygos, atskirtis ar socialinis „pralaimėjimas“ siejasi su mažiau smegenų ląstelių. Tad, pagalvokite apie galimybę atsitiktiniams susibūrimams skirti tik 10−20% dienos, o kitu metu organizuokite tikslinius, planinius ir įvairius susibūrimus, pasitelkdami mentorystę, darbą komandose ir „draugas draugui“ sistemas.


Sumažinkite stresą

Lėtinio streso atvejų vis dažnėja ir jie kelia didelę riziką sveikatai, mokymuisi ir elgesiui. Ši problema veikia lankomumą, atmintį, socialinius įgūdžius ir pažinimą. Šiek tiek streso nėra blogai, tačiau lėtinis ar ūmus stresas labai kenkia elgesiui ir mokymuisi.

Ugdykite besimokančiųjų įveikos įgūdžius, daugiau dėmesio skirkite fizinei veiklai ir mentorystei. Ši veikla sustiprina jausmą, kad žmogus geba kontroliuoti savo gyvenimą, o tai mažina stresą. Taip pat padeda sumažinti stresą sukeliančių veiksnių poveikį.


Pateikite tik 4 informacijos blokus

Pasak tyrimų, mūsų darbinė atmintis pajėgi apdoroti nuo dviejų iki keturių informacijos blokų: mūsų smegenys greitai pervargsta.

Tad, mokykite mažais blokais, skaidykite mokymąsi į etapus ir pailsinkite smegenis. Kai išdėstoma per daug turinio per greitai, reiškia, kad smegenys negali jo apdoroti, tad mes tiesiog nesimokome. Pagalvokite apie pertraukėles, ilgesnes pertraukas ir prastovas.


Peržvelkite turinį

Atmintis nėra nekintama, ją lengva laikinai pertvarkyti.

Kaskart kartodami turinį besimokantieji gali papildyti atmintį. Jei išmokto turinio neperžiūri, mažiau tikėtina, kad prisimins, ko mokėsi.

Tai reiškia, kad mokytojai turėtų taikyti kelias strategijas, kad laikui bėgant nuolat gerintų atmintį, užuot darę prielaidą, kad ką nors išmokus, tai lieka atmintyje. Naudokite viktorinas ir suburkite mokymosi bičiulių grupes.


Saugokitės žinojimo iliuzijos

Besimokantiesiems gana dažnai kyla „žinojimo iliuzija“. Besimokantieji gana dažnai nežino, ko jie nežino. Suvokimas, ko dar reikia išmokti arba kokį įgūdį įgyti, vadinamas metakognicija ir padeda įveikti žinojimo iliuziją.

Mokytojo užduotis konstruktyviai ir tiksliai įvertinti. Ir kartoti klausimus, net lengvus, kad išsklaidytų šią iliuzija.

Tačiau tik, jei „žinojimas“ tikrai būtinas. Kai kurie suaugusieji, žinoma, neturi arba nenori žinoti. Jiems pakanka apžvalgos. Tokiu atveju mokymas, galbūt, turėtų būti labiau pagrįstas prezentacijų forma…


Kartokite dėmesingai

Tiesiog kartoti tą patį turinį vėl ir vėl nėra labai efektyvu. Moksliniai tyrimai rodo, kad gilintis labai išsamiai į vieną temą nėra taip efektyvu, daug efektyviau kaitalioti ir maišyti įvairius dalykus, kad nutrauktumėte nesąmoningą kartojimą ir paskatintumėte informacijos atgaminimą, kuris būtų panašus į kintančias realaus gyvenimo situacijas.

  • Stenkitės atgaminti informaciją, darydami sąmoningas pertraukėles tarp informacijos atgaminimo etapų.

  • Kaitaliokite temas arba užduotis, kad sustiprintumėte gebėjimą pastebėti panašumus ir skirtumus skirtingose situacijose ir skirtinguose sprendimuose.


(Translation into Lithuanian: lukosiene.jolanta@gmail.com)

23 Ansichten0 Kommentare